dora

dorà sf. (4) 1. SD¹132 dorumas, moralė: Žmonių dorà daug kur yra labai sumenkėjusi GK1938,8. Nusidėti prieš dorą J.Jabl. Kas padarė doros žeidžiamą veiksmą, yra baudžiamas rš. ^ Grožis ir dora retai būna drauge rš. Grobsto Dievą klėbiais, o ar yr dorõs?! Užv. Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros – niekam nedera KrvP(Grk). 2. dorybė, gera savybė: Reikia dar žinoti, jog doromis vadinasi tūli geri darbai A.Baran. Vyras daugiaus ydų neg dorų turėjęs rš. 3. R, K sutikimas, sandora: Mylėkite juos juo labiaus jų darbo dėlei, doroje su jais būdami prš. 4. tinkamumas, gerumas, naudingumas: Juodajai žemei daugiau doros prideda smiltys už mėšlą rš. Nebus dorõs (nieko gero) iš to vaiko Tr. Jau kiek sveikesnis [ligonis], ale da vis nėr dorõs Slm. Už jo išėjus, dorõs nematysi Kair. Nebūs dorõs ir rytoj (oras nepasitaisys) Vkš. Žvejys, matydamas dorõs nebūsiant, padarė, kaip ans geidė MitI360. Vaidevutis, regėdamas, jog nebus doros, surinkęs savo rimtus karius, ejo į mozūrų žemę S.Dauk. Paseno, o nenutekėjo, tad jau žinok, jog nėra doros Žem. Gavau dalį lietuviško žodyno, kad peržiūrėjęs pasakyčia, kokia to darbo dorà A.Baran. | Kokia dora (kuriam tikslui) teip padarė, tai nėra žinios Trgn. ^ Uošvė į namus – dorõs nebebus Jnš. Nebėr dorõs nei už tvoros Pn.

◊ į dõrą eĩti

1. riebėti: Kur gyvulys geras, tai ir dorõn gerai eĩna Sld. Mano kiaulės neĩna dorõn, ir gana Ut. Mes karvę ir penim gerai, ir šeriam – neina doron, nors uždek Kkl.

2. derintis, sutarti: Daina eĩna į dõrą, kad pridera kits prie kito dainuodamas J.